Reketininkai valstybės vardu

Reketininkai valstybės vardu (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.)

Reketininkai valstybės vardu (Fotodiena.lt/T. Lukšio nuotr.)

Kasmet skundų dėl antstolių veiklos daugėja, nes pastarieji, manipuliuodami įstatymais, kelių litų baudą geba išauginti iki šimtų ar net tūkstančio litų skolos.

Kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, susidūręs su antstoliais, galėtų papasakoti apie jų godumą. Tad nieko keista, kad, neapsikentę jų savivalės, piliečiai vis dažniau juos skundžia Seimo kontrolieriams ir net teismuose geba įrodyti, jog kai kurie antstoliai verti belangės.

Gyventojai skundžiasi dažniau

Kaip 10 Lt skola įsikišus antstoliui tampa 398 Lt įsiskolinimu arba kaip kelių šimtų litų bauda tampa keturženkle – vien internete tokių istorijų nors vežimu vežk.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pastebi, kad pastaraisiais metais skundų dėl antstolių veiklos daugėja, bet jų nėra labai daug.

„Per pastaruosius porą metų (2010–2011 m.) gavome 18 pareiškėjų skundų dėl antstolių veiklos, o tai yra apie 1 proc. visų gautų skundų skaičiaus“, – pasakojo R.Valentukevičius.

Į Seimo kontrolierių įstaigą kreipęsi gyventojai buvo nepatenkinti antstolių veikla ir skundėsi jų galimai neteisėtais skolų išieškojimo (vykdymo) veiksmais, piktinosi, jų nuomone, nepagrįstomis antstolių veiklos vykdymo išlaidomis arba manė, kad antstoliai pažeidė asmens aptarnavimo tvarką, o kartu ir teisę į tinkamą viešąjį administravimą.

R.Valentukevičius pabrėžia, kad tik kas ketvirtas skundas buvo pagrįstas.

Praėjusiais metais Seimo kontrolierius ištyrė atvejį, kai vilnietis sumokėjo baudą už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, bet antstolis Giedrius Jonauskas vis tiek norėjo gauti atlyginimą už paslaugas, kurių nesuteikė. Gyventojas savo tiesą įrodė teisme.

Kaltina visus antstolius

Iki 2003 m. sausio 1 d. antstoliams atlyginimą mokėdavo valstybė, bet, įsigaliojus Antstolių įstatymui, visi antstoliai tapo privatūs. Jie pragyvenimui užsidirba iš paslaugų, susijusių su vykdomosiomis bylomis: išieškodami teismų paskirtą turtą, padėdami išieškoti iš neatsakingų tėvų alimentus ir kt. Būtent antstoliai areštuoja skolininkų sąskaitas ir turtą, už tai imdami atitinkamą užmokestį iš paties skolininko.

Šių metų viduryje beveik 120 Lietuvoje dirbančių antstolių teko nagrinėti šiek tiek daugiau nei 1 mln. bylų.

2004 m. pradžioje vykdomųjų bylų buvo ne daugiau kaip pusė milijono.

„Mes paskaičiavome, kad gyventojų skundai dėl vykdomųjų bylų tėra 0,04 proc. bendro bylų skaičiaus, bet žiniasklaida kažkodėl pabrėžia tik tai, kas įvykę blogo“, – kalbėjo Antstolių rūmų atstovė spaudai Dora Petkauskaitė.

Jos žodžiais, „žmonės neretai painioja antstolius ir skolų išieškojimo bendroves, tarsi pastarosios teiktų tokias pačias paslaugas, kaip ir antstoliai“.

„Bet tai yra netiesa, nes tik antstoliams valstybė delegavo veikimą Lietuvos Respublikos vardu, o skolų išieškojimo įmonės netgi gudrauja, mėgindamos savo paslaugas vartotojams reklamuoti, tarsi jų teikiamos paslaugos būtų beveik identiškos antstolių paslaugoms“, – teigė D.Petkauskaitė.

Svarbiausia

Dienos klausimas

Kaip derėtų reaguoti į rusų elgesį naikinant vakarietiškas prekes?

Televizija