žaliavalgystė

Nors žaliavalgiška mityba, kai valgomas vien tik termiškai neapdorotas maistas, laikoma viena radikaliausių, jos besilaikančiųjų pasaulyje sparčiai daugėja. Šalininkų teigimu, toks mitybos būdas padeda išspręsti aibę sveikatos problemų, o stereotipas, neva žaliavalgystei būdingas itin siauras mitybos racionas, yra nepagrįstas. Vis dėlto kelias į žaliavalgystę bent pradžioje gali pasirodyti keblus – jį palengvinti padės 4 praktiški patarimai.

Simona Kasauskaitė nuo pat mažumės kentė beprotiškus galvos skausmus ir skrandžio sutrikimus. Pykindavo ją po kiekvienos šventės, o galvą skaudėdavo kone kasdien. Mergina jautėsi pavargusi, išsekusi ir net abejojo, ar dėl tokios sveikatos galėsianti baigti mokyklą. Dabar jos sveikata kuo puikiausia – Simona jau trejus metus žaliavalgiauja. „Viskas prasidėjo nuo pat vaikystės. Gimiau labai jautri – maistui ir aplinkai. Buvau viskam alergiška, negalėjau daug ko valgyti.

Pogrindinės elektroninės muzikos didžėjus, „Techstylism“ komandos narys ir festivalio „Tundra“ organizatorius, 36 metų Dima Vasiljevas, elektronikos gerbėjams geriau žinomas pseudonimu Daimon, vegetariškai maitintis pradėjo prieš 17 metų, o žaliavalgyste susidomėjo prieš ketverius. Jis pats sako, kad tokios mitybos pasirinkimui įtakos nei sveiktos problemos, nei meilė gyvūnams neturėjo. Tiesiog Dima pradėjo gyventi vienas, todėl ėmė daugiau dėmesio skirti tam, ką valgo.

„Esu 3 metų berniuko mama. Nėštumo metu maitinausi veganiškai, žindymo laikotarpis buvo daugiau žaliavalgiškas, o mano vaikas nuo pat pirmųjų dienų yra 100 procentų veganas. Sakyčiau, daugiau vaisiavalgis, nes jo mitybos pagrindas yra vaisiai ir uogos. Sūnelis auga sveikas ir dar niekad nėra sirgęs“, – pradeda pasakoti istoriją apie nėštumą ir sūnų Airijoje gyvenanti Rita. Jauna moteris sako labai nustebinusi gydytojus, kai pirmą sykį apsilankė pas juos jau pastojusi.

„Nebevalgyti gyvūnų mane paskatino šuo. Prieš metus įsigijau vokiečių aviganį, susidomėjau žaliavalgiška šunų mityba, t.y. šuns šėrimu žalia mėsa, gyvūnų organais. Kadangi šuo per dieną suėsdavo po 2 kg mėsos, teko ja rimtai apsirūpinti. Mėsą gaudavau iš skerdyklos, kur dirba mano draugės mama. Pirkdavau dideliais kiekiais, nemažai laiko sugaišdavau, kol ją sutvarkydavau, sudėdavau į šaldymo dėžę, išplaudavau didžiulius kibirus, pilnus kraujo“, – pradeda pasakojimą lyg iš siaubo filmo Lina.

„Mano šeimoje visada buvo stengiamasi sveikai maitintis, dar kai buvau mokykloje, o tai buvo prieš gerus 15 metų, mano mama buvo vegetarė. Aš ir tėvas kartais valgydavom mėsą, tačiau nebuvom dideli jos mėgėjai. Nei tėtis, nei aš nesiverždavom kepti kepsnių. Laikui bėgant atsisakiau mėsos, tai vyko labai natūraliai, tiesiog nebenorėjau jos valgyti, mėsa man sukeldavo nemalonių jausmų, prastą virškinimą ir dar prastesnes emocijas“, – taip savo pasakojimą pradeda vilnietis teisininkas Marijus.

„Žaliavalgiai kaip karvės tik žolę rupšnoja“, – šaiposi žmonės neturintys žalio supratimo apie ką kalba. Tiesa, jie pasišaipo ne iš tų, kurie žaliavalgiauja, jie šaiposi iš savęs demonstruodami neišmanymą. Pavasaris – metas, kai žaluma ne tik apgaubia miestą, tačiau vis dažniau pasirodo ir mūsų lėkštėse. O kitiems ir puiki galimybė išbandyti žaliavalgio gyvenimą. Apie žaliavalgystę kalbamės su žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadove Olga Dzindzeleta.

„Po žiemos saldumynų poreikis yra didžiulis, o labiausiai jų norisi vakare, pačiu netinkamiausiu laiku. Tad geriau pasisaldinti gyvenimą kuo nors sveikesniu“, – tikina garsiausia Lietuvos žaliavalgė Gražina Gum. Jau šį vakarą 18.50 val. laidoje „Viskas bus gerai“ ji žiūrovams atskleis stebuklingo deserto, kurį valgant galima nebijoti priaugti nereikalingų kilogramų, receptą.

„Žalias“ maistas esą turi galių išgydyti visas ligas – net vėžį, tikina žaliavalgiai. Tačiau mitybos ir onkologinių ligų specialistai tokias kalbas vertina skeptiškai. „Dažnai tie, kurie teigia, kad pasveiko nuo vėžio natūraliais būdais, net nepasako, kokiu vėžiu sirgo. Gali būti, kad tik jie ir sugalvojo, kad serga“, – LRT.lt teigė Vilniaus Universiteto onkologijos instituto spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius.