verslumas

Įmonės, optimizuojančios savo energijos sąnaudas gali ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. ES struktūrinių fondų priemonė „Auditas pramonei LT“ 2014–2020 metų periodu padėjo sukurti energijos vartojimo optimizavimo planą beveik šimtui Lietuvos įmonių, kurios dabar sėkmingai įgyvendina tvarius verslo tikslus.

Gegužės 20-tą dieną „Kablys+kultūra“ dėl geriausios šių metų jaunosios bendrovės titulo konkuruos 40 atranką įveikusių mokinių bendrovių. Nacionalinėje eXpo mokomosios bendrovės, dalyvaujančios „accelerator_x“ programoje, pristatys savo sukurtas paslaugas ir produktus. Konkurso organizatoriai pasakoja, kad bendrovės buvo išrinktos iš 870 šiemet veikusių jaunųjų bendrovių, o Nacionalinėje eXpo jų laukia kompetentinga komisija ir lankytojų dėmesys, rašoma pranešime spaudai.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria ir pagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savo sugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER 2018. Remiantis pasaulinio verslumo tyrimo AGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc.

„Versli Lietuva“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje buvo atlikta apie 40 įvairių pakeitimų, kurie prisidėjo prie verslo aplinkos gerinimo, tačiau verslininkų apklausa parodė – jų buvo per mažai, kad verslo sąlygos Lietuvos ženkliai pagerėtų. Teigiamai verslo kūrimo sąlygas Lietuvoje vertina 49 proc. šalies verslininkų, daugiau nei kas trečio (38 proc.) verslininko vertinimas yra neigiamas, likusieji (13 proc.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra palanki naujo verslo kūrimui bei esamo verslo plėtrai, tačiau yra ribojančių veiksnių. Naujausioje „Versli Lietuva“ Lietuvos verslumo tendencijų apžvalgoje ribota ir brangi darbuotojų samda įvardijama kaip vienas pagrindinių verslo plėtrą stabdančių veiksnių, kuris didina įmonių sąnaudas ir tirpdo pelną. Spartesnis sąnaudų nei pelno augimas verčia įmonės laikytis saugaus plano – plaukti pasroviui su pakeltu, bet neištrauktu inkaru.

Viena didžiausių Lietuvos problemų – emigracija, verčia sukti galvas tiek politikus, tiek ekonomistus, tiek ir visus kitus, kaip pritraukti lietuvaičius į tėvynę. Ir nors ekonominė šalies situacija gerėja, to nepakanka. Ekspertai pasakė du būtinus ingredientus, tautiečių grįžimui. Projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba teigia, kad negalima sakyti, jog emigrantai iš vis negrįžta į Lietuvą. Remdamasis statistika jis tvirtina, kad kasmet grįžta apie 15–20 tūkst. emigravusiųjų.

Vyriausybei paskelbus siūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą, ją sukritikavo ne tik valstiečių koalicijos partneriai socialdemokratai, bet ir prezidentė. Ekonomistai tokia aštria kritika nesimėto, tačiau trūkumų mato. Vaiko pinigai turėtų būti skiriami pagal pajamas? Vyriausybė siūlo dabar taikomą papildomą NPD už vaikus naikinti, tačiau siūloma skirti papildomą piniginį priedą tris ir daugiau vaikų auginantiems tėvams.