ugnikalniai

Mokslininkai mano, kad atrado didžiausią Žemėje esantį vulkaninį regioną, kuris stūkso po Antarktidos ledu. Nuotolinio tyrimo būdu pavyko aptikti 91 ugnikalnį šiame regione. Jų aukštis siekė nuo 100 iki 3850 metrų. Ugnikalniai išsidėstę masyviame regione, kuris vadinamas Vakarų Antarktidos Rifto sistema, kaip rašoma independent.

Edinburgo universiteto mokslininkų grupė po Antarktidos vakarinę dalį dengiančiu ledynu aptiko 91 ugnikalnį – ši jų juosta gali būti didžiausia pasaulyje, rašo britų laikraštis „The Guardian“. „Buvome apstulbę. Mes nesitikėjome aptikti ten tiek daug ugnikalnių. Apie kai kuriuos jų buvo žinome seniai, o dabar žinomų ugnikalnių skaičius ten beveik padvigubėjo“, – pareiškė vienas tyrinėtojų Robertas Binghamas. Iki šiol šiame Antarktidos regione buvo žinomi 47 ugnikalniai.

Kaip visi žinome, Islandija yra daugybės ugnikalnių šalis, kurioje buvo užfiksuota gausybė įvairiausių išsiveržimų – nuo nedidelių lavos pliūpsnių iki tokių kraupių išsiveržimų, jog Europa būdavo paskandinta pelenų debesyse (Lietuva taip pat). Geofizikas Páll Einarsson tikina, kad keturi Islandijos ugnikalniai rodo padidėjusį aktyvumą ir ketina išsiveržti, kaip rašoma iflscience. Tie ugnikalniai yra Katla, Hekla, Bárðarbunga, ir Grímsvötn.

Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti Nacionalinės mokslų akademijos, rodo, kad garai bei šiluma iš ugnikalnių leido daugumai augalų bei gyvūnų rūšių išgyventi buvusius ledynmečius. Mokslininkai tyrė dešimtis tūkstančių Antarktidos rūšių duomenis ir rado, jog šalia ugnikalnių rūšių yra daugiau negu kitose vietose. „Kuo arčiau prie ugnikalnių, tuo daugiau rūšių suradome.

O Ijo, žinia, yra Saulės sistemos palydovas-ugnikalnis: vulkaninis aktyvumas šiame pragare yra nepalyginamas su jokiu kitu Saulės sistemos dangaus kūnu. Geologinė Žemės struktūra ir išorinis pavidalas pirmuosius milijonus jos egzistavimo metų buvo praktiškai neatskiriamas nuo Jupiterio palydovo Ijo išvaizdos ir struktūros.

Padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje per dešimtmetį Žemės oro temperatūrą turėjo vidutiniškai padininti 0,2º C, tačiau mokslininkai teigia, kad ugnikalnių išsiveržimai šį procesą sulėtino bent ketvirčiu. Kolorado valstijos (JAV) universiteto atmosferos mokslininkai teigia, kad nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje padidėjo apie 5 procentais – nuo 370 iki 390 dalelių viename milijone.

Iš Islandijos ugnikalnių sklindantis karštis jau po dešimtmečio galėtų generuoti elektrą Didžiosios Britanijos namų ūkiams, teigia ekspertai. Geoterminė energija į D. Britaniją pasiektų didžiausiu pasaulyje jūros dugnu nutiestu elektros kabeliu. Kaip praneša britų „The Daily Telegraph“, ši islandiška elektra kainuotų pigiau nei elektra, pagaminta  naujausiose branduolinėse elektrinėse.

Kamčiatka ne veltui vadinama ugnikalnių kraštu. Tik nesutariama, kiek jų ten yra. Vieni šaltiniai kalba apie kelis šimtus ugnikalnių, kiti teigia, kad Kamčiatkos pusiasalyje ugnikalnių yra daugiau nei tūkstantis. Kamčiatkos ugnikalniai labai įvairūs – skirias dydžiu ir forma, demonstruoja skirtingą aktyvumą, formavosi skirtingose geologinėse epochose. Daugelis Kamčiatkos ugnikalnių yra seni, jau neveikiantys, vietiniai juos vadina sopkomis, o ne ugnikalniais.

Didelis ugnikalnio išsiveržimas vulkaniškai aktyviame Centrinės Amerikos regione galėtų išskirti pakankamai dujų, kurios keleriems metams smarkiai paplonintų ozono sluoksnį, teigia tyrėjai. Toks ugnikalnio išsiveržimas galėtų dvigubai ar trigubai padidinti dabartinius cheminių elementų bromo ir chloro kiekius stratosferoje, viršutiniame atmosferos sluoksnyje, kuriame esančios ozono dujos saugo mus nuo ultravioletinės spinduliuotės.