švietimo reforma

Lietuvos socialdemokratų partijos taryba prezidentą bei Vyriausybės ir Seimo vadovus ragina stabdyti pradedamas sveikatos ir švietimo reformas bei prašo inicijuoti išsamų jų svarstymą. Kreipimąsi su tokiu reikalavimu patvirtino šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba.   Dokumente dėl viešojo sektoriaus neskurdinimo reikalavimai dėstomi siekiant išvengti neigiamų ilgalaikių socialinių pasekmių ir užtikrinti sveikatos ir švietimo paslaugų tinklo stabilumą.

Šalies švietimo profsąjungos kritikuoja premjero Sauliaus Skvernelio siūlomą susitarimą partijoms dėl švietimo. Viena jų sako, kad siūlymas perduoti mokyklų finansavimą savivaldybėms būtų didelė klaida. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad tokiam siūlymui savivaldybės yra visiškai nepasirengusios. „Mokytojai dar pamena laikus, kai savivaldybės buvo atsakingos už mokyklų finansų tvarkymą.

Švietimo reforma buvo arogantiškai stumiama, todėl ir sukėlė mokytojų nepasitenkinimą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Reforma, kuri tikrai yra reikalinga, ir etatinis apmokėjimas yra vienas iš tos reformos elementų, buvo parengta skubotai, o jau įgyvendinimas – dar prastesnis.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Įvairių universitetų atstovai ketvirtadienį protesto akcijoje reikalauja paisyti akademinės bendruomenės nuomonės pertvarkant aukštąjį mokslą. „Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ir valdžios dialogas.

Švietimo reforma – ne tik viena iš reikalingiausių, bet ir viena iš sudėtingiausių, į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, jog reforma pradeda panašėti į imitaciją, atsako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Švietimo pertvarka yra viena iš sudėtingiausių ir reikalingiausių šiuo metu. Jau 20 metų Lietuva bando pertvarkyti aukštąjį mokslą, o pagrindinis siekis – sustiprinti studijų kokybę.

Aukštojo mokslo reformos klausimas ir jį lydinčios diskusijos pastarąsias savaites itin suaktyvėjo. Premjero Sauliaus Skvernelio darbo grupei pristačius aukštojo mokslo optimizavimo planą, jam buvo pritarta ir jis teikiamas svarstyti Seimui. Pamačius darbo grupės išvadas, pro akis nepraslysta universitetų duomenys ir studijų kokybę atspindintys rezultatai.

Pertvarkius Lietuvos aukštojo mokslo sistemą ir sumažinus universitetų skaičių, šalyje neturėtų trūkti kvalifikuotų specialistų, pagerės jų paruošimo kokybė, sako verslo atstovai, dirbę premjero sudarytos aukštojo mokslo sistemos pertvarką rengusios darbo grupės nariai. Tuo metu ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog būtina užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, leisiančią pritraukti daugiau studentų.