pvm

Penktadienį prie Vyriausybės maitinimo sektoriaus atstovai pradėjo protestą dėl šiuo metu esančio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio. Nuo naujųjų metų grąžinus 21 proc. PVM sektoriui, protestuotojai reikalauja vėl pereiti prie 9 proc. tarifo. Į protestą atvyko kelios dešimtys dalyvių, jie būriavosi prie Vyriausybės. Susirinkusieji turėjo plakatus su užrašais „1 cento pietūs mokyklose – tai metų afera“, „Naikinkit PVM vaikų maitinimui.

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. „Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai „Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Finansų ministerijai paskelbus, kad valstybės pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PMV) vasarį buvo tik 1,7 proc. mažesnės nei prieš metus, kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.

Galimas mažesnes biudžeto pajamas iš pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčių šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), teigia Valstybės kontrolė (VK). Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą. „Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, kol kas dėl galimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nesurinkimo spręsti yra anksti, tačiau jo mažiau gali būti surinkta dėl žemesnių nei praeitąmet energetinių produktų kainų. Pasak ministrės, jį kompensuoti galima būtų didesniu nei planuota dirbančiųjų skaičiumi, taip pat didesnėmis nei tikėtasi gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokomis.

Politikams kartu su socialiniais partneriais ieškant būdų padidinti finansavimą krašto apsaugai, verslo atstovai linkę pritarti pelno bei pridėtinės vertės mokesčių (PVM) didinimui. Tuo metu profsąjungos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai tikina, kad PVM neturėtų būti didinamas, ir siūlo didinti pelno mokestį bei atsisakyti kai kurių lengvatų. Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėja, kad šiais metais į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plane. Anot jo, tokią prognozę patvirtina 2024 m. sausio mėn. infliacijos duomenys. „Lietuvos bankas mato riziką, kad 2024 m. biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Ir įspėjimą, kad šis planas gali būti optimistinis ir yra rizikos nesurinkti maždaug 150 mln. eurų, apie 0,2 proc.