pelno mokestis

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad vienas iš būdų finansuoti Lietuvos gynybos poreikius kuriam pritartų – pelno mokesčio dideliam verslui didinimas. Tuo pat metu ji pabrėžia, kad nepalaiko kai kurių politikų siūlomos idėjos didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), kadangi tai neigiamai paveiks nepasiturinčius asmenis. „Pirmiausiai tarsimės su verslu. Ir jeigu nerasime jokių kitų būdų, tai (pelno mokesčio verslui didinimas – ELTA) taps būtinu dalyku.

Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pernai pasinaudojo rekordinis kino projektų skaičius – 101, penktadienį pranešė Lietuvos kino centras. Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų. 2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.

Kaip žinia, bažnyčios, mečetės, vienuolynai ir kiti religiniai pastatai Lietuvoje yra atleisti nuo daugybės mokesčių. Vis tik religinės bendruomenės turi ir visai ne religijai skirto nekilnojamojo turto (NT), iš kurio gauna pajamų. Ir už tai, beje, irgi neturi mokėti mokesčių. Visoms religinėms bendruomenėms Lietuvoje priklauso 7997 religiniai (būtent religinės paskirties) NT, už kuriuos nėra mokamas nekilnojamojo turto mokestis, rodo Registrų centro duomenys.

Vietos ir užsienio kapitalo daugiašalės įmonių grupės Lietuvoje sumoka penktadalį viso į biudžetą surenkamo pelno mokesčio – panašiai kaip Čekijoje, daugiau nei kaimyninėje Latvijoje (13 proc.), tačiau gerokai mažiau nei Suomijoje (32 proc.), Vokietijoje (45 proc.) ar Airijoje (95 proc.), penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Nuo kitų metų įsigalios Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti bendrijos valstybes taikyti minimalų (15 proc.) efektyvųjį pelno mokestį.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Lietuvos bankui ir kai kuriems politikams siūlant dar didinti bankų pelno apmokestinimą, Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius sako, kad bankai jau moka išskirtinai didelį pelno mokestį. Anot jo, pelno mokesčio tarifo didinimas – politinis klausimas. „Tikriausiai tai labiau politinis klausimas, politikams reikėtų jį ir užduoti, bet iš bankų perspektyvos, sakyčiau, verta priminti, jog šis sektorius jau turi išskirtinai didesnį pelno mokesčio tarifą: vietoj 15 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiemet baigianti galioti pelno mokesčio lengvata įmonių technologijų atnaujinimui turėtų būti pratęsta dar penkeriems metams. Anot prezidento, Lietuvos įmonėms tai užtikrintų stabilumą. „Džiaugiuosi išgirdęs beveik vieningą nuomonę tiek ministrų, tiek analitikų, tiek verslo atstovų, kad šią lengvatą reikėtų pratęsti bent penkeriems metams, norint sukurti tam tikrą investicinio klimato apibrėžtumą.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.