lietuvos didžiosios kunigaikštystės

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.

Sekmadienį Vilniuje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas  Mateuszas Morawieckis paragino lenkų kilmės Lietuvos gyventojus skiepytis nuo COVID-19.  Jis pabrėžė, kad nuo to, kaip veiksmingai bus susidorota su šia liga, priklausys  ekonomikos ateitis, ūkio augimas. „Kalbėdamas čia, Vilniuje, noriu labai karštai pakviesti ir Lenkijos gyventojus, ir Lietuvoje gyvenančius lenkus, kuo greičiau pasiskiepyti, kai tik turėsite tokią galimybę.

Šį ketvirtadienio vakarą Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ įvyko parodos „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ atidarymas. Čia kviestiniams svečiams pristatyta išskirtinė kolekcijos dalis, atskleidžianti platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą, rašoma pranešime spaudai. Renginio nepraleido ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

Lietuvoje visi žino garsiąją valdovo ir Barboros Radvilaitė meilės istoriją, apipintą legendomis ir sąmokslo teorijomis. Žygimantas Augustas mylimajai nuolat siųsdavo žiedus, brangakmenius ir perlus, pirkdavo brangius drabužius, buvo užrašęs daugiau nei 20 Lietuvos dvarų. Mirus Barborai jos karstą, vežamą iš Krokuvos į Vilnių, gedėdamas lydėjo miestuose eidamas pėsčiomis. Yra išlikę karališkieji laiškai.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį įteiktos praėjusių metų mokslo premijos – keturiose srityse apdovanoti 18 mokslininkų. „Jūsų atkaklumas, užsispyrimas ir išskirtiniai darbai aiškiai rodo, kokie svarbūs Lietuvai mokslo srities darbuotojai, – nuo tų, kurie nagrinėja sunkiai paprastam žmogui perprantamas nanomedžiagas, iki tų, kurie rūpinasi mūsų sveikata ir analizuoja vėžio tyrimus ar įžvelgia prasmę atsigręžti į mūsų šalies istoriją, kurioje galima atrasti prasmingų pamokų ir daba...

Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti 2019 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai, tarp jų – ir išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Istorikas apdovanotas humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“, pranešė Mokslų akademija.

Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje. „Manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos transformacijos periodo istorikas, vienareikšmiškai“, – BNS pirmadienį sakė R. Petrauskas. Pasak jo, E. Gudavičius ėmėsi pirmas Lietuvoje kalbėti apie istoriją taip, kad ją suprastų ne tik profesionalai.

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę. „Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis. „Baisiai gaila.

Penktadienį vyko atsisveikinimas su 1863–1864 m. sukilimo vadais ir dalyviais. Iš Vilniaus arkikatedros laidotuvių procesija vyko į Senąsias Rasų kapines, buvo sustota prie Aušros Vartų. Po to karstai įnešti į Senųjų Rasų kapinių koplyčią. „Trijų tautų šventė“: Vilniuje vyksta 1863–1864 metų sukilimo vadų valstybinės laidotuvės Vilniuje penktadienį prasidėjo iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės.