kazino

Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.  Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų.

Palangoje bręsta mintis atidaryti naują didelį kazino. Tačiau ne visiems toks valdžios užmojis patinka – žmonės mano, kad atsipalaidavę turistai įklimps į lošimų liūną, pinigus kazino taškys ir vietinis jaunimas ar moksleiviai, o kai kurie politikai net įtaria korupciją. Esą šalia galimos kazino vietos veikia sveikatos priežiūros įstaigos, baiminasi, kad kazino gali atsirasti ir šalia mokyklų, mat kurorto taryba perpus sumažino atstumo reikalavimus iki švietimo įstaigų.

Lengvų pinigų ištroškę lietuviai vis didesnes sumas pralošia kazino. Apie tai, kad žmonės lošdami įsisuka į priklausomybę, dėl kurios galiausiai klimpsta į skolas, liudija ir apsiribojusių sau galimybę patekti į kazino žmonių registras: lošimų priežiūros tarnyba kas mėnesį sulaukia virš tūkstančio prasilošusių žmonių prašymų jų neleisti į lošimo vietas.

Tęsiantis skandalui dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio praloštų milijonų eurų daugeliui kilo klausimų apie pačių kazino atsakomybę ir kaip lošimų bendrovės tikrina savo klientus, jų pinigų kilmę. Anot pašnekovų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.

Sausį priimtas Palangos savivaldybės tarybos sprendimas perpus mažinti atstumą, kurį kazino savininkai turi išlaikyti nuo mokyklų, gydymo ar kultūros įstaigų, maldos namų, galėjo būti priimtas atsižvelgiant į vienos lošimo organizatorės interesus, praneša portalas LRT.

Lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas tikina, kad buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio statomos sumos neatrodė didelės, lyginant su jo gaunamomis pajamomis. „Šarūno Stepukonio finansinė situacija leido jam dalyvauti lošimuose statytomis sumomis – tai yra statomos sumos neatrodė didelės palyginti su Š. Stepukonio gaunamomis pajamomis“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius.

Prokuratūra atnaujina užpernai pradėtą ir nutrauktą tyrimą dėl 4 milijonų eurų pavedimo Šarūnui Stepukoniui iš neįvardijamos įmonės Lenkijoje. Pareigūnai tvirtina jo tebeieškantys ir bendradarbiaujantys su užsienio kolegomis. Teisėsauginikai sako, kad finansų sistemos priežiūra yra pakankama, tačiau opozicijos atstovai tai neigia, tvirtindami, kad skandalas rodo, jog lošimų ir finansinių institucijų priežiūra yra labai skylėta.

Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys sako, kad tarnyba šiuo metu tikrina, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį Šarūną Stepukonį įtariant kazino pralošus ne mažiau kaip 27 mln. eurų. V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas buvo „galimai probleminis“ ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.

Įvairioms frakcijoms priklausantys Seimo nariai siūlo nuo 2024 metų liepos dar labiau sugriežtinti azartinių lošimų prieinamumą – jie siūlo leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.  Tokią Azartinių lošimų įstatymo pataisą Seime įregistravo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis.