jekaterina rojaka

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų. Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.

Lietuviai vis labiau klimpsta į skolas. Pernai vasarą trečdaliu padaugėjo žmonių, gavusių vartojimo paskolų, ir jomis susidomėjusių žmonių. Po kelių mėnesių paaiškėjo: grąžinti to, ką pasiskolino, žmonės nebeišgali, o kai kurie patenka po antstolių padidinamuoju stiklu. Antstoliai skaičiuoja, kad skolų pernai grąžino kone trečdaliu daugiau. Buities ir elektronikos parduotuvėje Vilniuje besilankanti Edita sako, kad prekėms nesiskolina. Jai pritaria ir vilnietė Glorija.

Grąžinti skolas vėluoja daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių, nuo rudens skaičius paaugo net dešimtadaliu. Dalį tautiečių skolininkais pavertė aukštos energetikos kainos, tačiau daug žmonių nevengia greitųjų kreditų. Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka sako, kad žmonės nevengia pirkti ateities sąskaita, neįvertindami galimų rizikų.

Savaitgalį įsigalios europinis rusiško dyzelino embargas, o vairuotojai dyzelino litrą jau priversti pirkti kone 20 centų brangiau už benzino. Ekonomistai prognozuoja tolesnį naftos ir degalų brangimą ir sunkius metus ne tik vairuotojams, bet ir visai šaliai. Pernai Lietuvos ekonomika dar sugebėjo augti, tačiau dabar nuotaikos ne tokios optimistiškos. Šiemet ekonomiką smukdys augančios paskolų palūkanos, tad metai ir vėl bus sunkūs.

Karvių augintojai ir melžėjai grasina išpjauti melžiamas karves, mat jų esą laikyti neapsimoka sumažėjus pieno supirkimo kainoms. Europoje pienas taip pat jau pinga. Lietuvos pirkėjai parduotuvių lentynose to nemato ir piktinasi išbrangusiais pieno produktais. Visgi pieno kainos jau nustojo kilti, o prie sienos remiami prekybininkai pripažįsta – jau teks piginti ir jo produktus. „Nieko nėra, nei papildų, nieko, tik šienas.

Lietuvoje daugėja bankrotų, per metus jų skaičius šoktelėjo daugiau nei trečdaliu. Tačiau ekonomistai skuba gesinti aistras: esą vyksta natūrali įmonių kaita, o bankrutuojančių įmonių skaičius šalyje vis dar pakankamai žemas. Pinigų trūksta ne tik daliai verslininkų, bet ir gyventojams, kurie beveik dvigubai dažniau gręžiasi į vartojimo kreditus, paskolas su didelėmis palūkanomis. Kovo 5 dieną Joniškyje įsikūręs „Virtienių restoranėlis“ minės 2 metų gimtadienį.

Naujus informacinių ir ryšių technologijų sprendimus vykdančias Lietuvos įmones Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Norway Grants“ programoje ir gauti iki 1 mln. eurų siekiančią investiciją. „COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulis iššūkis, bet ir unikali galimybė verslui plėtoti ir siūlyti rinkai savo skaitmenines paslaugas ir produktus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlys Vyriausybei kreiptis į Europos Komisiją (EK) techninės pagalbos dėl Valstybinio plėtros banko steigimo.  Tokį specialios darbo grupės sprendimą penktadienį pristatė grupės vadovė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.  „Darbo grupė išanalizavo esamą situaciją dėl finansavimo rinkų prieinamumo ir buvo konstatuota, kad smulkusis, vidutinis verslas šiandien patiria sunkumų prieinant finansavimą.

Lietuva nebuvo pasiruošusi tokio pobūdžio krizei, kurią sukėlė dėl koronaviruso paskelbtas karantinas, pripažįsta ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka. Apie tai ji kalbėjo Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) antradienį surengtoje konferencijoje.