current biology

Mokslininkų komanda, vadovaujama tyrėjų iš Maxo Plancko instituto Vokietijoje, ištyrusi daugiau nei 500 dantų ir kaulų mėginių, išskyrė ir atkūrė marą sukeliančios bakterijos  Yersinia pestis  genomą.   Maro pėdsakų turintys palaikai rasti Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Kroatijoje.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos mokslininkai paskelbė plačiai nuskambėjusį mokslinį darbą, kuris visuomenę supažindino su revoliuciniu žmogaus atgaivinimo iš vegetacinės būklės atveju. Medikams pavyko „pažadinti“ ir „iš dalies atstatyti sąmoningumą“ žmogui, kuris penkiolika metų buvo komos būklėje. Visas pasaulis suprato, kad vyras yra gyvas, tačiau dabar paaiškėjo, kad jis iš tiesų mirė keli mėnesiai prieš mokslininkams paviešinant ataskaitą.

Kad ir ką prieš šimtmečius apie peles pasakojo Gajus Plinijus Vyresnysis, iš tikrųjų dramblius labiausiai baugina bitės. Kai išgirsta arti esantį bičių sparnelių dūzgesį, drambliai pradeda jaudintis, todėl purto ausis, kad jas išbaidytų ir bėga kuo toliau nuo šio garso. Tai buvo ištirta įgyvendinus projektą „Mara Elephant“, kuris buvo skirtas apsaugoti Kenijos rezervuaro, pavadinimu „Masai Mara“, dramblius.

Nuolatinis išmaniųjų telefonų su sensoriniais ekranais naudojimas keičia sąveiką tarp žmogaus smegenų ir jo pirštų, byloja naujausias tyrimas, apie kurį pranešė žurnalas Current Biology. Kiekvieną dieną išmaniųjų telefonų savininkai atlikdavo vienus ir tuos pačius judesius.

Britų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad klimato kaita ardo evoliucijos suderintą bičių skraidymo ir augalų žydėjimo sinchronizaciją. Šio tyrimo išvados – pirmas aiškus patvirtinimas, kad pasaulinis atšilimas gali pakeisti itin svarbius evoliucinius ryšius tarp skirtingų gyvybės rūšių. Ilgalaikio stebėjimo duomenys Lapkričio mėnesį Rytų Anglijos universiteto (Didžioji Britanija) tyrėjų grupė pristatė tyrimo išvadas, kad dėl šiltesnių pavasarių keičiasi bičių gyvenimo ciklas.

Pasirodo, uodegos vizginimas nėra jau toks paprastas, kaip galėtų atrodyti. Tyrimo rezultatai, spalio 31 dieną paskelbti žurnale „Current Biology“, rodo, kad šunų smegenys, kaip ir žmonių, yra asimetriškos ir skirtingi pusrutuliai yra atsakingi už skirtingas funkcijas. Smarkesnis vizginimas į dešinę rodo teigiamas emocijos, pavyzdžiui, pamačius šeimininką, į kairę – neigiamas, pavyzdžiui, sutikus nepažįstamą šunį. Tačiau ar skirtingas vizginimas ką nors reiškia kitiems šunims? Pasirodo, taip.

Miego stygius žmonėms kelia stresą, irzlumą, skatina persivalgymą. Tai mes žinome iš patirties, tačiau miego stygiaus pasekmės turi ir biochemines priežastis. Mokslo žurnalas „Current Biology“ aprašė tyrimus, atliktus su apvaliosiomis kirmėlėmis. Nors šie gyviai nemiega taip, kaip tai daro žmonės, jos vis dėlto turi vystymosi periodą, kuriame yra letargo būsenos.

Turbūt dauguma per daug nemąstę į šį klausimą atsakytų labai trumpai: nieko. Ir suklystų, kadangi šie kai kam gana nemalonias asociacijas keliantys vabalai pasižymi itin įdomia savybe. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad skarabėjai sugeba orientuotis erdvėje pagal Paukščių Tako skleidžiamą šviesą. Pasirodo, jog tam, kad išsikapstytų iš mėšlo krūvos ir susirastų teisingą kelią, skarabėjai, arba mėšlavabaliai, orientuojasi pagal Saulės, Mėnulio ir net Paukščių Tako skleidžiamą šviesą.

Vos „keletas neuronų“ galvoje, o sugeba orientuotis pagal žvaigždes. Afrikoje gyvenantys skarabėjai (mėšlavabaliai) yra pirmieji žmonėms žinomi vabzdžiai, gebantys orientuotis pagal žvaigždes. Pagrindinis jų orientyras judant naktį – Paukščių Takas. Gyvūnų išmatomis mintantys vabalai, radę tokio „gėrio“ krūvelę, nusilipdo rutuliuką, kurį ridena į saugesnę vietą (kad kas nenugvelbtų), o paskui puotauja.