boikotas

Seimo opozicija antradienį po beveik dviejų savaičių boikoto grįžo dirbti į plenarinių posėdžių salę ir joje žada likti nepriklausomai nuo to, kaip bus balsuojama dėl jų antiinfliacinio paketo projektų. „Pagrindinės dvi žinios – pozicija suprato, kad be opozicijos Seimo darbas negalimas, reikia skaitytis su opozicija, turint daugumą reikia suprasti, kad opozicija taip pat atstovauja rinkėjams, ir ta žinia yra pasakyta ir valdantieji suprato.

Opozicija ir toliau boikotuoja darbą Seime. Tam, kad būtų rastas bendras sutarimas parlamente, pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė opozicijos ir valdančiosios daugumos atstovus aptarti galimybes „tolesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“. Prezidentas G. Nausėda su parlamentinių partijų atstovais sutarė ieškoti dialogo galimybės, „neblokuoti, nemarinuoti vieni kitų iniciatyvų ir ieškoti, kaip pasiekti, tą rezultatą, kad darbas galėtų vyktų vienoje salėje“, po susitikimo nurodė prezi...

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Šiu metu Lietuvoje rusiškoms prekėms boikotą paskelbė tiek pirkėjai, tiek verslininkai kartu su prekybininkais. Verslo atstovai tikina, kad jokių nuostolių dėl to Lietuva nepatirs. Ekonomistai į šią situaciją žiūri dvejopai. Jie siūlo rusiškas prekes pakeisti ukrainietiškomis arba Rusijos opozicijos remiamas įmones ar jos specialistus persivilioti dirbti į Lietuvą.

Lietuva antradienį prisijungė prie Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalbos boikoto Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje, Kremliaus pajėgoms puolant Ukrainą. Paleidus vaizdo įrašą su iš anksto įrašyta kalba, Vakarų ir bendraminčių šalių atstovai atsistojo iš savo vietų ir išėjo. Tarp tai padariusių diplomatų buvo ir Lietuvos ambasadorius Darius Staniulis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nusprendė nevykti į 2022 metų Pekino žiemos olimpines žaidynes, tačiau pabrėžia, kad tai nėra olimpiados diplomatinis boikotas, trečiadienį pranešė naujienų agentūra DPA. „Esu didžiulė sporto aistruolė, tačiau šįkart tikrai nevyksiu. Anksčiau užsienio reikalų ministrų nedalyvavimas olimpiadose taip pat buvo įprastas dalykas“, – sakė A. Baerbock.

Austrijos kancleris Karlas Nehammeris antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad joks šalies aukšto rango pareigūnas nedalyvaus Pekino žiemos olimpiadoje – tačiau ne dėl diplomatinio boikoto, o dėl Kinijoje galiojančių griežtų kovos su pandeminiu koronavirusu priemonių.

Prancūzija neplanuoja jungtis prie JAV ir kitų šalių, paskelbusių diplomatinį boikotą artėjančioms Pekino žiemos olimpinėms žaidynėms, ketvirtadienį pareiškė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas, pavadinęs tokį žingsnį „nesvarbiu“. „Kad būtų aišku: arba visiškai boikotuoji [olimpiadą] ir nesiunti atletų, arba bandai pakeisti dalykus naudingais veiksmais“, – spaudos konferencijoje sakė jis ir pridūrė, kad „pasisako už veiksmus, kurie duoda naudingą rezultatą“....

Kinija ketvirtadienį įspėjo keturias Vakarų valstybes, kad jos pasigailės dėl sprendimo drauge skelbti Pekino žiemos olimpinių žaidynių diplomatinį boikotą.  Antradienį apie Pekino olimpiados diplomatinį boikotą paskelbė Jungtinės Valstijos. Vašingtonas nurodė, kad šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į Kinijos vykdomą uigūrų mažumos genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui Sindziange bei kitus žmogaus teisių pažeidimus. Trečiadienį JAV pavyzdžiu pasekė Australija, Jungtinė Karalystė ir Kanada.