blokas

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą (Edį Ramą) ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį. „Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pasiūlė parengti ir patvirtinti visą ES apimančią schemą, skirtą apsaugoti piliečius nuo didesnių energijos sąnaudų, kurias augina Rusijos invazija į Ukrainą. „Turime apsvarstyti galimybę pakartoti kai kurias bendras priemones, kurios padėjo mums greitai atsigauti po pandemijos“, – teigė M. Draghi delegatams, susirinkusiems Paryžiuje į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Europos Sąjungai reikia „skatinti“ į Lenkiją nuo karo pabėgusius ukrainiečius judėti į kitas bloko šalis, pirmadienį sakė už vidaus reikalus atsakinga Europos komisarė. Lenkija, didžiausia iš keturių su Ukraina besiribojančių ES šalių, jau priėmė 2,3 mln. ukrainiečių pabėgėlių – apie 60 proc. iš 3,8 mln. žmonių, išvykusių iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios, nurodo Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR). „Svarbu skatinti pabėgėlius išvykti iš Lenkijos.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, užgesindami Kyjivo viltis Rusijos karinio puolimo akivaizdoje. „Nėra tokio dalyko kaip paspartinta procedūra“, – sakė Nyderlandų premjeras Markas Rutte, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą Versalio rūmuose Prancūzijoje. Toks požiūris atspindi kelių valstybių narių poziciją.

Socialinis tinklas „Facebook“ penktadienį pasekė platformos „YouTube“ pavyzdžiu ir užblokavo medžiagą, siejamą su Ukrainos prorusiškais separatistais, tvyrant didžiulei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl galimo Rusijos įsiveržimo į provakarietišką kaimyninę šalį. Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, Kijevas dviejuose rytiniuose šalies regionuose kovoja su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais.

NATO gali būti įvairių požiūrių, dėl to, kada tiksliai Ukraina gali tapti bloko nare, tačiau negali būti jokių kompromisų dėl Aljanso „atvirų durų“ principo, pirmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Yra skirtumas tarp diskusijų, kada Ukraina įstos į NATO, ir teisiškai įpareigojančio dokumento (kurio Rusija reikalauja) pasirašymo, kad plėtros nebus“, – sakė jis per internetinį „The Washington Post“ renginį.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) kontingentas šalyje vykdys strateginių objektų apsaugos užtikrinimo funkcijas. „Šis kontingentas atvyko ribotam laikui, kad atliktų daugiausia strateginių objektų gynimo ir apsaugos funkcijas“, – penktadienį per kovos su terorizmu štabo posėdį sakė K.-J. Tokayevas.

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus. Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.

Maskvos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO), vienijanti šešias buvusias sovietines šalis, atsiųs į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną „taikdarių pajėgas“, ketvirtadienį sakė aljanso pirmininkas.