bezdžionės

Žaliosios markatos ir vervetės gyvena skirtingose Afrikos pusėse, o jų evoliucinės šakos išsiskyrė prieš 3,5 mln. metų, bet abiejų rūšių beždžionės iškilus pavojui tebenaudoja tuos pačius perspėjamuosius šūksnius, pademonstravo vienas išmoningas eksperimentas. Pirmadienį paskelbta nauja studija ne vien nušviečia, kaip primatai, įskaitant žmones, reaguoja į pavojų, bet ir kaip galėjo pradėti formuotis mūsų kalba.

„Su beždžionėmis mūsų santykiai istoriškai vystosi gana sudėtingai. Taip jau aukščiausiojo buvo parėdyta ir nieko čia nepakeisi net norėdamas. O kai ir to noro ypatingo nėra... Matyt – tokia lemtis. Nepasakyčiau, kad dėl to jaučiamės nelaimingi ar kažką praradę. Taip pat drįsčiau teigti, kad jos irgi nerašo skundų į kokią karmos ministeriją. Ne dėl to, kad rašyt nemokėtų.

Kai beždžionė apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, ji būna įspeista į kampą, išsigandusi ir pasirengusi kovai. Kai žmogus apnuogina dantis, priglaudžia ausis ir įtempia gerklės raumenis, jis šypsosi.

Mes, žmonės, nesame greičiausia ir stipriausia sutvėrimų rūšis ir retai galime pasigirti savo pojūčių pranašumu prieš kitus gyvūnus. Juk paukščiai mato geriau negu mes, šunys geriau užuodžia, o dauguma gyvūnų turi tokių savybių, kokių žmogus galėtų tik pavydėti. Štai, pavyzdžiui, rykliai jaučia magnetinius laukus, o bitės mato ultravioletinę radiaciją. Nors ir nesame pranašesni savo pojūčiais už gyvūnus, bent jau galime pasigirti visų šių pojūčių deriniu viename kūne.

Birutė Galdikas, bene žymiausia orangutanų mylėtoja ir saugotoja, palikusi savo globotinius Borneo miškuose, trumpam atvyko į Lietuvą. Lietuvė, užaugusi Kanados lietuvių šeimoje, į savo tėvų ir protėvių šalį atvyko pristatyti knygos „Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas su orangutanais Borneo saloje“, kuri po 17 metų pagaliau buvo išversta ir į lietuvių kalbą. Autorė labai džiaugiasi knyga. Anot jos, ji tiesiog puikiai išversta – gražia ir poetiška lietuvių kalba.

Dar vienas mūšis dėl specialiųjų tarnybų kontrolės, griausmingas skandalas dėl neva baisių paslapčių atskleidimo virsta dar vienu prastai dresuotų beždžionių cirku. Nuobodi užuomazga Nevykę spektaklių, filmų režisieriai paprastai pasižymi nuvalkiotais siužetais, kurių vingiai nuobodžiai kartojasi. Valstybės saugumo departamento (VSD) galios išvaryti iš valstybės tarnybos arba nepriimti į ją yra seniai žinomos.

Karagandos (Kazachstanas) zoologijos sode į kasdieninį beždžionės meniu pastaruoju metu įtrauktas ir spirituotas vynas. Tai Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino vyriausioji zoologijos sodo specialistė Svetlana Piliuk. Jos teigimu, kagoras, kuriuo dabar vaišinamos beždžionės, turi per šaltį sušildyti gyvūnus ir sustiprinti jų imunitetą. Kagoro per dieną kiekvienai beždžionei duodama po 50 gramų. Vyno įpilama į lėkštes ir tada į jas dedama vaisių su cukrumi.

Mokslininkai Japonijoje imsis naujų priemonių, norėdami įvertinti radiacijos poveikį žmonėms po katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šiam tikslui jie pasinaudos beždžionėmis, praneša CNN. Fukušimos universiteto robotų technologijos profesorius Takayuki Takahashi sakė, kad jo komanda šiuo metu konstruoja apykaklę su dozimetru, kuris įvertins radiacijos lygį teritorijoje. Šios apykaklės bus uždėtos beždžionėms prieš jas paleidžiant į laisvę.

Girtas zoologijos sodo lankytojas nusprendė susidraugauti su beždžionėmis, deja, nesėkmingai. Prisigėrę žmonės kartais ima elgtis tarsi beždžionės. Bet Brazilijos zoologijos sode gyvenančioms beždžionėms, akivaizdu, tai nepatiko, ir jos nusprendė pamokyti vieną įkaušusį vyriškį. Girtas brazilijos pilietis Joao Leite Dos Santos nusprendė, jog pažaisti su beždžionėmis Sorokabos zoologijos sode netoli San Paulo miesto, bus smagu.