astronomija

Šiais metais vasarį išvysime su 29-iomis dienomis, o 2025 m. – 28-iomis. Tačiau 2028 m. mes vėl išvysime vasarį su 29 diena. Dėl to gali kilti klausimas, kodėl reikia šių keliamųjų metų ir kas pasikeistų, jei jų nebūtų? Atsakymas paprastas – vasarą, mes galėtume turėti žiemos orus, o ūkininkai nežinotų, kada sėti. Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos.

Žmonija dar vienu žingsniu arčiau link kelionės į Marsą ar sugrįžtuvių į Mėnulį. Genijumi pramintas Elonas Muskas į kosmosą pakėlė didžiausią ir galingiausią visų laikų erdvėlaivį. Antrasis jo skrydis sėkmingesnis už pirmąjį. Šįkart erdvėlaivis įskrido į kosmosą. Įspūdingas vaizdas iš Teksaso valstijoje esančio kosmodromo – galingiausias žmonijos istorijoje sukurtas erdvėlaivis „Starship“ kyla į kosmosą. Šį skrydį lydi triukšmingos jo kūrėjų emocijos.

Dangaus stebėtojų laukia įdomus mėnuo – žiedinis Saulės užtemimas ir dalinis Mėnulio užtemimas. Šį mėnesį įvyks Saulės ir Mėnulio užtemimai, tačiau pamatyti juos savo akimis gali būti sudėtinga. Spalio 14 dieną įvyks žiedinis Saulės užtemimas.

Šiukšlės – problema ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Milžinišku greičiu orbitoje skriejančios įvairios dalelės pridaro žalos palydovams, o kartais net ir erdvėlaiviams ar astronautams, tad britų startuolis ieško būdų, kaip tokių susidūrimų išvengti. Britų startuolis „ODIN Space“ kuria detektorius, kurie, nuskraidinus juos į orbitą, gali padėti atsekti net ir mažiausių, nė milimetro nesiekiančių kosmoso šiukšlių skrydžio trajektoriją.

Šį savaitgalį naktimis daugelio lietuvių akys krypo į dangų: ten buvo galima stebėti kartą per metus nutinkantį reginį – „krintančių žvaigdžių“ lietų. Naktinio dangaus stebėtojai dalijasi degančių meteorų vaizdais: perseidų lietus jau pasiekė patį savo piką, tad norintys savo akimis išvysti meteorus turėtų suskubti – perseidai dangaus skliautą puoš dar kelias savaites. Naktinio dangaus skliauto stebėtojai gėrisi „krintančia žvaigžde.

Europos astronomai, naudojantys Jameso Webbo kosminį teleskopą, pagrindiniame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio aptiko iki šiol nežinotą, Romos Koliziejaus dydžio, asteroidą. JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį pranešė, kad 100–200 metrų ilgio asteroidas yra mažiausias iki šiol teleskopu stebėtas objektas. NASA pranešime teigiama, kad Europos astronomai atsitiktinai aptiko asteroidą, ir priduriama, kad norint geriau apibūdinti jo prigimtį ir savybes reikės atlikti daugiau stebėjimų.

Didžiulis asteroidas praskriejo pro Žemę, tai – vienas artimiausių asteroidų praskriejimų pro Žemę, kuris buvo užfiksuotas. Naujai atrastas asteroidas, žinomas kaip 2023 BU, yra tokio pat dydžio, kaip dviaukštis autobusas, ir pralėkė pro mūsų planetą kiek daugiau nei 3,5 tūkst. kilometrų aukštyje virš pietinio Pietų Amerikos galo. Ekspertai tvirtino, kad asteroidas neturėtų trenktis į Žemę, tačiau jis priartėjo prie mūsų planetos 10 kartų arčiau, nei daugelis orbitoje esančių palydovų.

Nors virš Lietuvos pakibęs cepelininis dangus padangių stebėtojams nieko gero nežadėjo, kai kuriems entuziastams vis dėlto pavyko išvysti įspūdingą šiandienos reiškinį – dalinį Saulės užtemimą. Kai kur saulė itin stipriai kovojo su dangų uždengusiais ir gyventojams reginį sugadinusiais debesimis. Kitas toks dalinis saulės užtemimas bus po 3 metų.

Paskutinė iš Floridos kosmodromo išskriejusi raketa „SpaceX“ į kosmoso platybes paleido tris tokius Lietuvoje gamintus „NanoAvionics“ palydovus – tai iki šiol didžiausias per kartą iškeltų mūsiškių palydovų skaičius. Kosmose jie ir juose gabenami užsienio įmonių įrenginiai atliks svarbias Žemei misijas – iš orbitos transliuos itin didelės raiškos vaizdus, prižiūrės žemės elektros ir vandens tinklus, o taip pat stebės vandenynų būklę.