archeologai

Italų naras Viduržemio jūros dugne netoli Sardinijos salos krantų pastebėjo kažką metalinio, o netrukus paaiškėjo, kad tai – IV a. pirmosios pusės laikų senovės romėnų monetos. Didelės bronzinės monetos, kurios senovės romėnų buvo vadinamos foliais, į apyvartą buvo išleistos dar 294 m. Diokletiano reformos metu. Iš viso naras jūros dugne surado apie 30-50 tūkst. monetų, o ekspertai nustatė, kad jos pagamintos galėjo būti tarp 324 iki 340 m. po Kr.

Mokslininkai beveik 30 metų vargo, kol atkūrė, kaip galėjo atrodyti Inkų imperijos gyventoja, kurią prieš 500 metų imperijos gyventojai paaukojo dievams. Andų kalnuose užmuštos ir paliktos jaunos merginos kūnas, ekspertų teigimu, išsilaikė gerai, tačiau sudėtingiausia buvo atkurti vadinamosios Chuanitos veidą. 1995 m. tyrėjai Peru Andų kalnyne, daugiau nei šešių kilometrų aukštyje, šalia ugnikalnio rado įšalusius merginos palaikus.

Sostinės centre, Aguonų gatvėje rasta 18 kapų. Pranešama, kad Aguonų gatvėje aptiktoje masinėje kapavietėje galėjo būti palaidotos maro aukos, tai patvirtino Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė.  Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja G. Mockevičė tv3.lt sako, kad gyventojams nėra dėl ko nerimauti dėl rastų kapaviečių, kurios gali būti iš XV-XVI amžiaus.

Prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų romėnai taip pat valgė picą. Tokią išvadą pateikė archeologai, kasinėjantys po Vezuvijaus išsiveržimo sunaikintą Pompėją.  Freska, aptikta Pompėjos griuvėsiuose, sukėlė didelę nuostabos bangą archeologijos pasaulyje.

Saudo Arabijos mokslininkai atskleidė, kaip galėjo atrodyti daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų Žemėje gyvenusi moteris. Panaudoję 3D technologiją jie rekonstravo kaukolę, rastą kelių tūkstančių metų senumo kape. Tamsiaplaukė moteris dabartinės Saudo Arabijos teritorijoje galėjo vaikščioti prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų. Mokslininkai panaudojo 3D technologiją ir sėkmingai atkūrė visą jos veidą.

Vilniaus senamiestyje archeologai vasarą rado 500 vienetų XV–XX amžiaus nukaldintų monetų, Žygimanto Augusto monetų lobį bei keturių grašių ir obolų monetas, pirmadienį pranešė tyrimus vykdžiusi įmonė „Kultūros vertybių paieška“. Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Švenčionių rajone, Bėlio ežere, po vandeniu aptikta bronzos amžiaus gyvenvietė, pranešė archeologai. Anot jų, sonaru žvalgant ežero dugną, ties sala aptiktos į dugną sukaltos polių struktūros bei ežere pasklidusios medinių pastatų sijos. Archeologinių tyrimų metu kasinėjimai vykdyti po vandeniu ir pačioje saloje. „Salos povandeniniame šlaite aptikti trejomis eilėmis sukalti mediniai poliai, tikėtina, kad tai gynybinė užtvara, saugojusi prieigą į saloje įsikūrusią gyvenvietę.

Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (šalia Lazdėnų k.) surastas bendras lietuvių ir lenkų karių kapas, pranešime spaudai rašo Elektrėnų rajono savivaldybė.  Pasak pranešimo, kariai žuvo 1920 m. spalio mėn. Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto metu. Šiuo metu kapavietėje dirba archeologai. Vėliau palaikus planuojame garbingai perlaidoti kapinėse.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. „Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst.