Kaip rasti jėgų nesustoti, kai būna sunku?
Nieko gero apie save neparašysiu. Kol kas aš sustoju prieš barjerą, kai lieka paskutiniai metrai iki finišo. Tačiau save nugalėti sunku daugeliui. O norint pasiekti išsvajotą rezultatą, būtina „perlipti per save“ ir įtikinti, kad "tu gali". Dabar aš ir stengiuosi tai daryti.

Pradėsiu nuo pradžių. Šiuo metu didžiausia problema yra ta, kad man pasidarė gaila save kankinti. Nežinau, gal tos varžybos išblaškė ir nukentėjo treniruotės... Man vėl pasidarė sunku. Nors iš tiesų niekas ir nesitikėjo, kad bus lengva. Trenerė iškart pastebėjo mano treniruotumo pasikeitimą ir pradėjo ,,džiuginti“ ilgomis atkarpomis. Pirmą savaitę vos nubėgau tris kartus po 500 metrų, o jau kitą savaitę sugebėjau save nuteikti, kad privalau nubėgti keturis kartus. Beje, tąkart bebėgdama taip užrūgštinau organizmą, kad pasiekiau savo "asmeninį rodiklį" – net 16.9 mmol. Tokio skaičiaus net per varžybas nepasiekiu.

Po kiekvienos sunkios treniruotės mano "šefė" tiria laktatą. Dar kartą dėkoju bendrovei "Interlux", kad padovonojo mums laktometrą. Pastebiu tendenciją, kad jei po atkarpų man būna labai sunku ir vos paeinu, tai dažniausiai laktato rodiklis nebūna labai aukštas. Tai rodo, kad aš labiau pavargstu psichologiškai negu fiziškai. Kai labai sunku, reikia atitinkamai save nuteikti – stengtis galvoti tik apie malonius dalykus. Pavyzdžiui, tegul galvoje sukasi mintys apie puikius treniruočių rezultatus ar kt.  

Visuomet galvoju, ką sportininkas mąsto, kai bėga maratoną ar važiuoja aibę kilometrų dviračiu. Kai aš bėgu krosą, visuomet galvoju apie vaikus. Ula (nuotrauka kairėje) dažnai mane lydi į treniruotes. Ji net turi savo kilimėlį, svarmenis ir gertuvę. Už šį jaunosios sportininkės rinkinį esu dėkinga kaimynams, kurie įteikė štai tokią gražią dovaną. Taip smagu bėgti su savo dukra. Deja, kartu mes kol kas bėgame vos šimtą metrų, nes Ulai pasidaro tiesiog nebeįdomu. Smagu girdėti rytais, kai trejų metų dukrytė pareiškia: "Mamyte, ir aš noriu į teniruotę pas tenerę".

Meistriškumą rodo mokėjimas paskirstyti savo jėgas ir finišo link spurtuoti su dar didesniu pajėgumu. Pavyzdžiui, Pekino olimpiados bronzos laimėtojas, imtynininkas Mindaugas Mizgaitis, kuomet jam sunku, pradeda šypsotis. Įsivaizduojate, kokia turėtų būti reakcija varžovo, kai paskutinėmis sekundėmis jis pamato šypseną. Priešininkas turėtų įsiusti...

Jau antra savaitė TV3 ,,Sporto žiniose“ dirbu viena, nes kolegos atostogauja. Neseniai teko ir bėgikės sugebėjimus pasitelkti. Kaip žinote, mūsų devyniolikamečiai krepšininkai Vilniaus ,,Siemens“ arenoje tarptautiniame turnyre sutriuškino amerikiečius, tad aš norėjau į „Sporto žinias“ įdėti trenerio komentarus po rungtynių. Tik gavusi interviu griebiau kasetę ir, kad spėčiau, su sportiniu įkarščiu skuodžiau iki kontoros, nes gatvėse dar buvo pilna automobilių. Surezgiau reportažą ir po kelių akimirkų jau vedžiau žinias tiesiogiai. Tokios akimirkos labai "veža".

Jėgas po treniruočių grąžina ir vandens procedūros. Labiausiai man patinka gydomosios vandens vonios "Trasalyje". Aš dažniausiai renkuosi perlinę vaistažolių vonią. Ši procedūra trunka 20 minučių. Guli sau šiltai, vandens srovės maloniai kutena kūną, o vaistažolių kvapas taip ramina. Atsipalaidavusi tokioje vonioje jaučiuosi labai rami ir visi treniruočių krūviai, atrodo, ne tokie jau ir sunkūs buvo. Be vaistažolių, yra dar angliarūgštės ir terpentino vonios.  Pavyzdžiui, po ypač sunkių treniruočių labai mėgstu povandeninį masažą. Kineziterapeutė gali pareguliuoti vandens srovės stiprumą ir išmasažuoti kiekvieną kūno lopinėlį. Man ypač malonu, kai masažuoja nugarą. Po šio masažo kitokio jau nebereikia.

Mėgstamiausia mano diena yra šeštadienis. Tuomet jau būnu atlikusi visos savaitės treniruotes ir po SPA procedūrų "Trasalyje" (beje, jame jau įsidrąsinau lankytis su abiem vaikais...) galiu ramiai atsigulti į lovą žinodama, kad sekmadienį jokių treniruočių nebus.