„Kada pamatysime tave Olimpiadoje?“, – šį klausimą girdžiu nuolat. Gal jau būčiau toje olimpiadoje, jei visą savo laiką skirčiau vien sportui. Tačiau man svarbūs ir kiti dalykai: šeima, išsilavinimas, darbas. Tokios nuostatos laikausi ir dabar.
Ar įmanoma auginant du vaikus, įgijus bakalauro, magistro diplomus, dirbant ir dar treniruojantis patekti į olimpiadą? Į šį klausimą, gerbiamieji skaitytojai, ir pabandysiu atsakyti Jums savo pavyzdžiu.
Taigi pristatau sportinį žurnalistinį tyrimą, kuriame rašysiu ne tik apie savo treniruotes, bet ir pateiksiu išskirtinius, nuoširdžius interviu su sportininkais, mūsų olimpiečiais. Šią idėją mintyse puoselėjau jau ketverius metus, tačiau tik šiemet išdrįsau ją įgyvendinti. Šiame olimpiniame dienoraštyje rašysiu apie mūsų olimpiečių gyvenimą, taip pat nepamiršiu mūsų olimpinės jaunosios kartos bei pateiksiu praktiškų patarimų tiems, kurie dirba ir kartu nori sportuoti. Šis dienoraštis bus atnaujinamas vieną kartą per savaitę, apie tai sužinosite per TV3 sporto žinias.
Ar aš dar ne per sena dalyvauti olimpiadoje? Gal geriau sėdėti namie su vaikais? Man 27-eri metai. Prisipažinsiu, iš tikrųjų nelengva auginant du vaikus skirti laiko sunkioms treniruotėms, po jų atgauti jėgas, bet dabar – mano aukso amžius. Jei dabar nesitreniruosiu, galiu pamiršti savo svajonę patekti į olimpiadą. Mano rungtis – 400 metrų bėgimas su barjerais. Olimpinis šios rungties normatyvas – 56.80 sek. Mano geriausias rezultatas – 59.47 sek. Taigi 3.33 sekundėmis turiu bėgti greičiau. Atrodo nerealu, bet verta pabandyti.
Tikriausiai galvojat, išprotėjo ta Musvydaitė... Išprotėjau, nes treniruojuosi jau 17 metų ir bėgimas man yra be galo svarbus, tačiau ne toks svarbus kaip mano šeima. Savo vaikus veduosi kartu į treniruotes ir stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su jais. Nes pirmiausia aš esu mama, o mamos darbas yra pats sunkiausias pasaulyje.
Tikiu, kad derinant jį su intensyviomis treniruotėmis ir mano užsispyrimu, iš tiesų galima pasiekti neįtikėtinų rezultatų.
„Kada pamatysime tave Olimpiadoje?“, – šį klausimą girdžiu nuolat. Gal jau būčiau toje olimpiadoje, jei visą savo laiką skirčiau vien sportui. Tačiau man svarbūs ir kiti dalykai: šeima, išsilavinimas, darbas. Tokios nuostatos laikausi ir dabar. 
